Love Life
Sustok minutei ir įvertink, kas esi šiuo momentu ir kiek kainavo pastangų ir patirčių, kad taptum šiuo žmogumi. Mylėk save už tai #lovelife

(NE) PRARASTAS LAIKAS

Vaikystėje daug kartų žiūrėjau vaidybinę pasaką apie „prarastą“ laiką, kurioje vaikai pavirto senukais. Atsimenu, kad kvatojau iš to, kaip senukai šokinėja, bėgioja ir vaikiškai elgiasi. Dabar pagalvojus ta pasaka yra visiškai nejuokinga. Tikrame gyvenime kartais vyksta lygiai tas pats – nespėji pakankamai pasimėgauti tam tikru gyvenimo etapu, kaip „pykšt“ ir jau per vėlu...

Didžiausia mūsų visų klaida – būti užsiėmus „nesvarbiais“ dalykais, niekaip mūsų nepriartinančiais prie mūsų tikslo (juk tikiuosi visi tokį turime?) ir nesimėgauti „šia minute“. Tokį patį efektą turi ir nuolatinis „gyvenimas ateityje“ – „pradėsiu kitą pirmadienį“, „nuo Naujųjų metų sportuosiu ir sveikai maitinsiuosi“, „mesiu rūkyti, kai baigsis stresas“ (beje, jis niekada nepasibaigs, nes visas gyvenimas pilnas išbandymų). Taip elgdamiesi disponuojame laiku, kurio neturime ir gal niekada neturėsime. Tikrai turime tik šią minutę ir šią dieną. Joje turime gyventi, veikti, džiaugtis ir mėgautis

Nuo vaikystės nekenčiau miegoti, tai man atrodė tuščiu laiko švaistymu, nes per tą laiką tiek visko būtų galima nuveikti. Šiuo metu tikrai mėgstu ir vertinu miegą bei poilsį, tačiau gyvenu vadovaudamasi principu „Gyvenimas yra tai, kas vyksta dabar“, nuolat ugdau tai savyje ir stropiai dirbu su tinkamu laiko paskirstymu. Juk supranti -  jei tik nori rasti pasiteisinimą kažko nedaryti, būtinai jį rasi ir net ne vieną. Turbūt matei A. Švarcnegerio populiarųjį interviu apie 24 valandų paskirstymą, kuriame jis aiškiai sudėlioja, jog 8 valandas miegant ir 8 dirbant, per likusias 8 valandas tikrai galima spėti pasirūpinti savimi, pasportuoti, skirti laiko savo tikslo įgyvendinimui. Kokie teisingi žodžiai! Visi turime vienodai laiko - 24 valandas. Dažniausiai, kai sakome „neturiu laiko“ tiesiog reiškia „tai ne mano prioritetų sąraše“. Juk nepaisant to, ar darysime kažką vertingo, ar nedarysime absoliučiai nieko, tas laikas vis vien praeis, tik rezultatas bus skirtingas.

Turiu įprotį rašytis dienos užduotis. Dažniausiai tokių užrašų būna 5-6 per dieną. Keli yra nuolat pasikartojantys – knygos skaitymas, dienos minčių ir pastebėjimų surašymas ir analizė,  (planai, susiję su mano taktiniais ir strateginiais tikslais), kasdienė 32 minučių treniruotė, laikas sau, pavyzdžiui, grožio kaukės, įvyniojimai (nes tai tiesiogiai susiję su mano išvaizda ir savijauta, o kadangi gerbiu save, negaliu apsileisti) bei laikas skirtas vaikui (pramogos, edukacija). Kiti užsiėmimai, tokie kaip apsipirkimas, maisto gaminimas, namų tvarkymas, automobilio plovimas yra rutininiai. Juos galima derinti su svarbesniais užsiėmimais, pavyzdžiui, gaminti maistą užsitepus veido kaukę (būtent taip! Laikas skirtas sau yra svarbesnis už rutininius darbus). Na, daugelis moterų, tikiuosi, taip ir daro. Taigi vakare išbraukau įvykdytas užduotis ir labai nusimenu, jeigu kažkurio svarbaus darbo nebūnu padarius. Tada pradedu analizuoti, kur iššvaisčiau tą laiką. Dažniausiai tai būna neplanuoti „nukritę ant galvos“, bet dažniausiai nenešantys didelės ilgalaikės naudos, dalykai. Tai štai koks mano patarimas Sau ir Tau – kol neišbraukysi (galvoje ar užrašų knygutėje) visų svarbių dienos reikalų, nesiimk nereikšmingų. Nuo savo plano atsitraukti tiesiog draudžiama arba leidžiama labai ribotai.

Grįžtant prie asmeninių tikslų ir gyvenimo misijos, galbūt nusprendei išmokti naują užsienio kalbą (nes ji Tau pravers keliaujant, o Tu nori aplankyti mažiausiai 2 užsienio šalis per metus) arba išmokti šokti (nes tai vienintelis trikdis link pasitikėjimo savimi) arba tiesiog stovėti ant galvos (nes nori save supurtyti ir tiesiog padaryti kažką beprotiško arba kovoji su savo baimėmis) – visa tai šiuo metu yra tavo prioritetas. Neleisk sau plaukti pasroviui ir nuolat keisti planų ne savo naudai. Lažinuosi, kad bent kartą gyvenime buvai tokioje situacijoje, kai Tau paskambina ir paklausia „Ką veiki?“, atsakai „Nieko“ (nes tuo metu, pavyzdžiui, guli lovoje ir dėlioji mintis arba tiesiog atsipalaiduoji, nes Tavo organizmui tuo metu to reikia. Beje, tai ne „nieko“, tai būtent tai, ko Tau reikia). „Puiku, tai pavežk mane ten ir ten“ arba „Nieko? Kaip tik man padėsi nunešti spinta į 9 aukštą“ ir panašiai. Taigi bravo! Štai ir įkliuvai į manipuliatorių spąstus (apie tai parašysiu atskirą straipsnį). Žinoma, pagalba aplinkiniams yra privaloma, negalime izoliuotis savo kokone, bet tą pagalbą reikia skirstyti pagal labia griežtus prioritetus – sutuoktiniai, vaikai, tėvai, artimiausi draugai…TIEK! Jeigu iš niekur išdygsta žmogus, kurio nematei 5 metus ir vėl nepamatysi artimiausius 5 metus po to, kai jam padėsi, kam, pasakyk man KAM dovanoji savo vertingą laiką jam? Baisiausia, kai aplinkiniai tą laiką paskirsto už mus ir nugyvename savo svarbias laisvas valandas pagal kitų primestą scenarijų.

Susitarkime! 1 valanda laiko savo tikslui per dieną! 1 valanda skirta sportui/ knygos skaitymui/ meditacijai/ savirealizacijai/ verslo plano rašymui ar kas tai bebūtų.  Atrodo, smulkmena. O jeigu tam skirsi 365 valandas? Jau nemažai. Būtent tiek skirsi laiko per metus savo tikslui, jei gyvensi pagal šią elementarią taisyklę. O per 365 valandas tikrai stipriai pasistūmėsi pirmyn!

#lovelife 

 
 
 
Parašykite